priemiegis

príemiegis sm. (1) NdŽ, prýmiegis (ž.) (1) Šts, Trš, prymíegis (1) Vvr apatinė miegos dalis, pritaisyta taip, kad iš apačios būtų galima semti grūdus: Mūsų ne visos miegos su prymíegiais Grg.